Tokiose darbo vietose, kaip pramoninės gamybos aikštelės, statybų zonos ir logistikos sandėliai, krintantys sunkūs daiktai ar nukritę įrankiai kelia pavojų susižaloti darbuotojų kojas. Vadinasi, apsauginės avalynės atsparumas smūgiams yra pagrindinis jos apsauginių savybių rodiklis.
Pirkdami apsauginę avalynę galite dažnai susidurti su tokiais terminais kaip „plieninis pirštas“, „sudėtinis pirštas“ arba „atsparumas smūgiams 200 J“. Tačiau kaip tiksliai tikrinamas apsauginės avalynės atsparumas smūgiams ir ką reiškia „200J“? Skaitykite toliau, kad gautumėte išsamų paaiškinimą.

Koks yra apsauginės avalynės atsparumas smūgiams?
Apsauginės avalynės atsparumas smūgiams reiškia apsauginės nosies dangtelio gebėjimą atlaikyti išorinių objektų smūgius. Jei netyčia nukrenta plieninis vamzdis, įrankis ar kitas sunkus daiktas, bato priekyje integruotas apsauginis pirštų dangtelis sugeria smūgį, todėl sumažėja pirštų suspaudimo ar sužeidimo rizika.
Apsauginiams pirštų dangteliams dažniausiai naudojamos medžiagos: plienas, aliuminio lydiniai ir kompozicinės medžiagos. Nors šios medžiagos skiriasi svoriu, stiprumu ir konstrukcijos dizainu, jos visos turi atitikti atitinkamus saugos standartus.
II. Kokie standartai naudojami atliekant atsparumo smūgiams bandymus?
Bendri tarptautiniai saugos avalynės standartai apima:
- EN ISO 20345: Europos saugos avalynės standartas, kuriame išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ir specifiniai apsauginiai veikimo kriterijai.
- ASTM F2412: JAV standartas, skirtas apsauginės avalynės veiksmingumui tikrinti, išsamiai aprašantis metodus, naudojamus įvairioms apsauginėms savybėms įvertinti.
- ASTM F2413: JAV standartas apsauginės avalynės reikalavimams, nurodantis veikimo kriterijus, kuriuos gaminiai turi atitikti.
Nors visi šie standartai yra skirti apsaugai nuo pirštų smūgio, jų testavimo metodikos ir tinkamumo/nepatikimo kriterijai skiriasi; todėl skirtingų standartų bandymų rezultatai negali būti tiesiogiai tapatinami.
Kaip atliekamas atsparumo smūgiams bandymas?
Kaip pavyzdį imant EN ISO 20345 standartą, atsparumo smūgiams bandymas paprastai apima šiuos veiksmus:
1. Bandinių paruošimas
Bandymus atliekantys darbuotojai atrenka apsauginės avalynės pavyzdžius, atitinkančius būtinas specifikacijas, ir pirštų srityje įdeda specializuotą matavimo prietaisą, kad įvertintų likusią erdvę po smūgio. 2. Smūgio energijos nustatymas
Profesionali bandymo įranga yra nustatyta 200 J (džaulių) smūgio energijai. Paprastai tariant, tai prilygsta energijai, kurią sukuria 20 kg sveriantis svoris, nukritęs iš 1 metro aukščio.
3. Svorio kritimo bandymo atlikimas
Apsauginis batas tvirtinamas tam skirtoje padėtyje, o bandymo įrangos svorio numetimo mechanizmas atsitrenkia į pirštų apsauginę zoną, imituodamas smūgį, kuris atsirastų netyčia nukritus sunkus daiktas.
4. Testo rezultatų įvertinimas
Po smūgio technikai išmatuoja likusią vidinę erdvę piršto srityje ir apžiūri, ar apsauginiame dangtelyje nėra įtrūkimų ar kitų standartų neatitinkančių konstrukcinių pažeidimų. Jei likusios vietos nepakanka arba konstrukcija neatitinka reikalavimų, batas neišlaiko testo.
Ką reiškia 200J atsparumas smūgiams?
200J yra pagrindinė saugos avalynės techninė specifikacija pagal EN ISO 20345 standartą. Tai rodo, kad piršto dangtelis turi atlaikyti nurodytą 200 džaulių smūgio energiją ir toliau atitikti standarte nustatytus apsaugos reikalavimus.
Svarbu pažymėti, kad 200 J įvertinimas nereiškia, kad apsauginis batas gali atlaikyti bet kokio svorio ar bet kokio aukščio objekto smūgį, taip pat negarantuoja, kad dėvėtojas nebus sužeistas visais įmanomais atvejais. Tai tiesiog metrika, naudojama norint įvertinti pirštų dangtelio apsauginį pajėgumą standartizuotomis bandymo sąlygomis.
Be to, ASTM standartai naudoja skirtingą testavimo ir veikimo vertinimo sistemą; todėl šių standartų rezultatai negali būti tiesiogiai konvertuojami į 200J reitingą arba su juo prilyginami.
Kokie veiksniai turi įtakos apsauginių batų atsparumui smūgiams?
Apsauginės avalynės atsparumas smūgiams priklauso ne tik nuo apsauginės pirštinės medžiagos, bet ir labai nuo bendrų konstrukcijos bei gamybos procesų.
- Pirštų dangtelio medžiaga: plienas, aliuminio lydiniai ir kompozicinės medžiagos turi skirtingas fizines savybes.
- Konstrukcinis dizainas: piršto dangtelio storis, kreivumas ir konfigūracija turi įtakos deformacijos laipsniui, kuris atsiranda smūgio metu.
- Vidinė kojų pirštų erdvė: būtina pakankamai vidinė erdvė, kad po smūgio būtų išlaikytas reikiamas saugus atstumas.
- Gamybos procesas: tokie veiksniai kaip piršto dangtelio padėtis, pirštų srities forma ir įvairių medžiagų integravimas turi įtakos galutiniam bandymo rezultatui.
Todėl gamintojai turi griežtai kontroliuoti kiekvieną etapą – nuo medžiagų parinkimo ir gaminio projektavimo iki gamybos ir kokybės tikrinimo.
Į ką reikėtų atsižvelgti perkant apsauginius batus?
Pirkėjų nuomone, apsauginės avalynės savybės negali būti vertinamos vien tik pagal nosies dangtelio medžiagą ar gaminio išorinę išvaizdą. Rekomenduojama sutelkti dėmesį į šiuos dalykus:
1. Patikrinkite, ar gaminys atitinka saugos standartus, kurių reikalaujama tikslinėje rinkoje.
2. Išnagrinėkite bandymų ataskaitas ir įsitikinkite, kad gaminio modelis ir bandymo rezultatai sutampa.
3. Supraskite pirštų dangtelio medžiagą ir su ja susijusias apsaugines savybes.
4. Užtikrinti, kad dideliais kiekiais pagaminti produktai atitiktų tyrimui pateiktus pavyzdžius.
Išvada
Apsauginės avalynės atsparumas smūgiams yra tiesiogiai susijęs su dėvėtojo pėdų saugumu. Kiekvienas etapas – nuo pirštų dangtelių medžiagų parinkimo ir konstrukcijos projektavimo iki laboratorinių bandymų – yra labai svarbus. Tik griežtai laikydamiesi atitinkamų standartų gaminio kūrimo ir kokybės kontrolės metu, gamintojai gali pagaminti apsauginę avalynę, kuri tikrai atitinka apsauginius darbo aplinkos reikalavimus.
